IQ.LT

Meniu

antradienis, spalio 7 d.

Kaip saugiai laikyti kriptoturtą?

Investuotojams rekomenduojama atlikti išsamų tyrimą, diversifikuoti savo portfelį ir būti atsargiems su investicijomis kriptorinkose.

Beribė mokesčių rinkėjų fantazija

Rugpjūtis paprastai yra atostogų ir kelionių laikas. Tad pakeliaukime po pasaulį ir pasižiūrėkime, kokie įdomūs, netgi „egzotiniai“ mokesčiai sutinkami kai kuriose užsienio valstybėse.

Estijoje didėja mokesčiai. Kaip tai išnaudoti?

Jau ne vienus metus iš eilės Estijoje keliami mokesčiai. Viena to priežasčių – siekis didinti gynybos finansavimą.

Kriptoturto reguliavimas ir mokesčiai

Kriptoturtas yra specifinė vis labiau populiarėjanti turto rūšis, iš kurios vis daugiau investuotojų bando gauti tam tikrą grąžą.

Ką reikia žinoti apie muitus?

JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtame prekybos kare svarbiausiu ginklu tapo muitai. Nauji jų tarifai įvesti daugeliui pasaulio šalių, tiesa, net kelias dešimtis procentų siekiantys „atsakomieji muitai“ visoms, išskyrus Kiniją, atidėti 90 dienų. Rinkos ir ekonomistai neigiamai vertina ir pačius muitus, ir netikrumą sukeliančią Baltųjų rūmų politiką, tiek pačių JAV, tiek pasaulio ekonomiką galinčią atvesti iki recesijos.

Kaip išvengti bankroto?

Vakarų Europos šalyse 2023 m. įmonių bankrotų buvo apie 21 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai dar tęsėsi pandemijos laikotarpis. Vidurio ir Rytų Europoje bankrotų 2023 m. buvo 8 proc. daugiau nei 2022-aisiais. O Lietuvoje nuo 2018 m. matoma bankroto procesų mažėjimo tendencija. Nuo 2020 m. kovo paskelbtas karantinas dar labiau pristabdė bankrotų skaičiaus augimą, nes pandemijos laikotarpiu verslui buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tam tikros lengvatos, subsidijos. 2021 m. Lietuvoje bankroto procesų skaičius išliko panašus, tam tikras augimas buvo pastebimas 2022-aisiais. Vis dėlto 2023 ir 2024 m. bankrotų mastas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio.

Papildomas pelno mokestis: ką jis reiškia?

Įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse už savo gaunamą pelną moka pelno mokestį. Lietuvoje nuo šių metų standartinis pelno mokesčio tarifas didėja ir siekia 16 proc. vietoj buvusių 15 proc.

Žaliasis kursas ir mokesčiai

ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įvairiose mokestinėse iniciatyvose nemažai dėmesio skiriama vadinamajam žaliajam kursui, t. y. tokiai apmokestinimo sistemai, kuri skatintų aplinkai draugišką vartojimą, mažintų taršą, saugotų gamtą ir pan. Šiose iniciatyvose galima rasti įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos elektromobiliams, atsinaujinančiųjų šaltinių (saulės, vėjo, vandens ir pan.) energijai, pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios investuoja į savo įrenginius, siekdamos, kad jie taptų gamyboje efektyvesni ir mažiau teršiantys aplinką ir t. t.

Skirtingų mokesčių Bendrija

ES jau seniai iš esmės „harmonizuota“, t. y. suvienodinta, valstybėse narėse apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais (PVM, akcizais) sistema. Tai reiškia, kad pats šių mokesčių apskaičiavimo principas, apmokestinimo momentas, kurioje valstybėje laikomas mokesčio objektas ir kur jis mokamas, yra vienodas ES. Taip plėtojama viena ES rinka, skatinamas kapitalo ir asmenų laisvesnis judėjimas, išvengiama dvigubo apmokestinimo.

Dirbtinis intelektas mokesčių inspekcijoje

Jeigu Lietuvoje gyventojo išlaidos viršija pajamas atitinkamais metais, viršijančios išlaidos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcija pagal banko sąskaitas mato, kad žmogus per metus uždirba iš visų turimų oficialių pajamų šaltinių 100 tūkst. eurų, tačiau per metus išleidžia 300 tūkst. eurų nuosavų lėšų, asmuo neima jokių paskolų, nesiskolina iš kitų asmenų. Tokie pajamų ir išlaidų skirtumai, tarkime, kartojasi ne vienus metus. Tokiu atveju Lietuvoje išlaidos, viršijančios minėtas pajamas (minėto pavyzdžio atveju tai 200 tūkst. eurų), būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvoje tokie atvejai nustatomi mokesčių inspekcijai apskaičiuojant mokesčio bazę netiesioginiu būdu taikant specialius metodus.

Ar gyventojai pradės daugiau investuoti?

Skirtingose šalyse gyventojai investuoja į skirtingus finansinius produktus. Vienose valstybėse populiariausia investuoti į vertybinius popierius, pavyzdžiui, į akcijų biržose esančių įmonių akcijas, kitose dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą, dar kitose populiarios įvairios sutelktinio investavimo priemonės, kai grupė žmonių investuotoja į tam tikrus projektus, pavyzdžiui, gyvenamųjų būstų komplekso statybas – statytojams paskolina lėšas ir už tai gauna palūkanas.

Egzotiškų mokesčių kelionė

Rugpjūtis daugeliui yra atostogų metas. Malonus laikas, kai galima pailsėti, atgauti jėgas ateities planams įgyvendinti. Vienas poilsio būdų – aplankyti įvairias pasaulio šalis. Tačiau keliaujant galima susidurti su įvairiais keistais ir kartu įdomiais mokesčiais, rinkliavomis.

PVM pokyčiai Europos Sąjungoje

Nuolat įvairiuose formatuose nagrinėjama geopolitinė situacija, netylančios diskusijos apie reikalingą papildomą finansavimą valstybių gynybai stiprinti neišvengiamai skatina tam tikrus procesus valstybių viešųjų finansų srityje.

Kriptoturtas: kaip nesusipainioti dėl pajamų mokesčio?

Kriptoturto pasaulyje šiuo metu įvyko daug aktualių dalykų. Apžvelkime svarbiausius.

Pelno mokestis ir geopolitinė įtampa

Nuolat nagrinėjama geopolitinė situacija neišvengiamai skatina ir tam tikrus procesus fiskalinėse valstybių iniciatyvose. Ieškant šaltinių didinti valstybės gynybos išlaidas, kaip viena galimybių padidinti biudžeto pajamas minimas pelno mokestis.

ŽYMA
MARTYNAS ENDRIJAITIS