IQ.LT

Meniu

antradienis, vasario 24 d.

KARAS IR MOKESČIAI

Kaip prasidėjus kariniam konfliktui valstybėse keičiasi mokesčių sistemos?

Paprastai šiuolaikinių valstybių teisinėse sistemose nėra numatyta vadinamojo specialiojo karo mokesčio, kuris automatiškai įsigalioja valstybėje prasidėjus karui. Tačiau valstybės gali įvesti papildomus mokesčius ar rinkliavas, jei to prireiktų karo ar nepaprastosios padėties metu. Taip pat būna atvejų, kai numatomas tiesioginis karo mokestis nuo gyventojų pajamų ar įmonių pelno.

Kalėdų ir Naujųjų metų mokesčiai

Mokesčiai arba jų lengvatos neaplenkia ir svarbiausių metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių.

Mokesčių rojai ir kova su jais

Pernai Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“ profesorius Friedrichas Schneideris atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m.

Mokesčių rojai ir kova su jais

Pernai Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“ profesorius Friedrichas Schneideris atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m. sumažėjo iki 21,5 proc., o 2023 m. siekusi 23,1 proc. buvo didesnė nei Latvijoje (19,2 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (22,3 proc.).

Futuristinis požiūris į mokesčius

Kokia mokesčių inspekcija ir pats mokesčių administravimas gali būti po 10–20 metų? Pažiūrėkime su „ateities akiniais“.

Kaip saugiai laikyti kriptoturtą?

Investuotojams rekomenduojama atlikti išsamų tyrimą, diversifikuoti savo portfelį ir būti atsargiems su investicijomis kriptorinkose.

Beribė mokesčių rinkėjų fantazija

Rugpjūtis paprastai yra atostogų ir kelionių laikas. Tad pakeliaukime po pasaulį ir pasižiūrėkime, kokie įdomūs, netgi „egzotiniai“ mokesčiai sutinkami kai kuriose užsienio valstybėse.

Estijoje didėja mokesčiai. Kaip tai išnaudoti?

Jau ne vienus metus iš eilės Estijoje keliami mokesčiai. Viena to priežasčių – siekis didinti gynybos finansavimą.

Kriptoturto reguliavimas ir mokesčiai

Kriptoturtas yra specifinė vis labiau populiarėjanti turto rūšis, iš kurios vis daugiau investuotojų bando gauti tam tikrą grąžą.

Ką reikia žinoti apie muitus?

JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtame prekybos kare svarbiausiu ginklu tapo muitai. Nauji jų tarifai įvesti daugeliui pasaulio šalių, tiesa, net kelias dešimtis procentų siekiantys „atsakomieji muitai“ visoms, išskyrus Kiniją, atidėti 90 dienų. Rinkos ir ekonomistai neigiamai vertina ir pačius muitus, ir netikrumą sukeliančią Baltųjų rūmų politiką, tiek pačių JAV, tiek pasaulio ekonomiką galinčią atvesti iki recesijos.

Kaip išvengti bankroto?

Vakarų Europos šalyse 2023 m. įmonių bankrotų buvo apie 21 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai dar tęsėsi pandemijos laikotarpis. Vidurio ir Rytų Europoje bankrotų 2023 m. buvo 8 proc. daugiau nei 2022-aisiais. O Lietuvoje nuo 2018 m. matoma bankroto procesų mažėjimo tendencija. Nuo 2020 m. kovo paskelbtas karantinas dar labiau pristabdė bankrotų skaičiaus augimą, nes pandemijos laikotarpiu verslui buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tam tikros lengvatos, subsidijos. 2021 m. Lietuvoje bankroto procesų skaičius išliko panašus, tam tikras augimas buvo pastebimas 2022-aisiais. Vis dėlto 2023 ir 2024 m. bankrotų mastas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio.

Papildomas pelno mokestis: ką jis reiškia?

Įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse už savo gaunamą pelną moka pelno mokestį. Lietuvoje nuo šių metų standartinis pelno mokesčio tarifas didėja ir siekia 16 proc. vietoj buvusių 15 proc.

Žaliasis kursas ir mokesčiai

ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įvairiose mokestinėse iniciatyvose nemažai dėmesio skiriama vadinamajam žaliajam kursui, t. y. tokiai apmokestinimo sistemai, kuri skatintų aplinkai draugišką vartojimą, mažintų taršą, saugotų gamtą ir pan. Šiose iniciatyvose galima rasti įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos elektromobiliams, atsinaujinančiųjų šaltinių (saulės, vėjo, vandens ir pan.) energijai, pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios investuoja į savo įrenginius, siekdamos, kad jie taptų gamyboje efektyvesni ir mažiau teršiantys aplinką ir t. t.

Skirtingų mokesčių Bendrija

ES jau seniai iš esmės „harmonizuota“, t. y. suvienodinta, valstybėse narėse apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais (PVM, akcizais) sistema. Tai reiškia, kad pats šių mokesčių apskaičiavimo principas, apmokestinimo momentas, kurioje valstybėje laikomas mokesčio objektas ir kur jis mokamas, yra vienodas ES. Taip plėtojama viena ES rinka, skatinamas kapitalo ir asmenų laisvesnis judėjimas, išvengiama dvigubo apmokestinimo.

Dirbtinis intelektas mokesčių inspekcijoje

Jeigu Lietuvoje gyventojo išlaidos viršija pajamas atitinkamais metais, viršijančios išlaidos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcija pagal banko sąskaitas mato, kad žmogus per metus uždirba iš visų turimų oficialių pajamų šaltinių 100 tūkst. eurų, tačiau per metus išleidžia 300 tūkst. eurų nuosavų lėšų, asmuo neima jokių paskolų, nesiskolina iš kitų asmenų. Tokie pajamų ir išlaidų skirtumai, tarkime, kartojasi ne vienus metus. Tokiu atveju Lietuvoje išlaidos, viršijančios minėtas pajamas (minėto pavyzdžio atveju tai 200 tūkst. eurų), būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvoje tokie atvejai nustatomi mokesčių inspekcijai apskaičiuojant mokesčio bazę netiesioginiu būdu taikant specialius metodus.

ŽYMA
MARTYNAS ENDRIJAITIS